- viršugalis
- viršùgalis sm. (1) BŽ47, DŽ, NdŽ, KŽ, PolŽ129, viršū́galis (1) viršutinė galo dalis: Viršutinė perkūnsargio dalis, arba viršugalis, yra geležinė smaiga Db. Ramento viršugalį, remiamą po pažasčia, apkalė odos voleliu rš. Puvinys įsimeta ir į runkelio viršùgalį DŽ1. Jaunučių ūglių viršūgaliai pašepę žvilgančiais gyvaplaukiais Mt.
Dictionary of the Lithuanian Language.